Pranešimas lituanistinių mokyklų seminarui vyksiančiam Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje.
Įžanga
Šiuo metu lituanistinės mokyklos Airijoje mes dar neturime. Ją planuojame įsteigti šių, 2004-ųjų, metų rudens pradžioje. Taigi, šiame pranešime bandysime pateikti savo viziją, kurią mes norėtume įgyvendinti neužilgo.
Šiuo metu Airijoje daugiausiai gyvena pirmoji imigrantų karta. O tai reiškia, kad jie patys dar nėra atitrūkę nuo Lietuvos, lietuvių kultūros ar kalbos. Kita pirmosios imigrantų kartos dalis - vaikai atvykę su savo tėvais į Airiją. Jie yra imlūs kalbai ir išmoksta anglų kalbą labai greitai. Tai yra gerai integruojantis į Airijos jaunąją visuomenę, tačiau daugiau bendraudami angliškai su savo bendraamžiais lietuvių vaikai pradeda kalbėti angliškai ir tarpusavyje. Anglų kalba jiems po truputį tampa pirmąją kalba. Neretai tenka išvysti, kad vaikai su savo tėvais kalba lietuviškai (su klaidomis), o su broliais ar seserimis - angliškai.
Taip pat, po truputį Airijoje pradeda atsirasti ir antroji lietuvių imigrantų karta - tai lietuvių ar mišriose šeimose Airijoje gimę vaikai. Kadangi emigracija iš Lietuvos į Airiją prasidėjo pakankamai neseniai, tai ši antroji emigrantų karta yra dar labai jauna - vienerių, dvejų metukų amžiaus.
Labai tikėtina, jog didėlė dalis Airijon atvykusių lietuvių ilgainiui su savo vaikais sugrįš į Lietuvą ir be lietuvių kalbos žinių vaikams būtų sunku ten vėl pristaikyti.
Kokios mokyklėlės norėtume
Pasak daugelio atsiliepimų, Airijos mokyklų lygis yra žemesnis nei Lietuvos - matematikos mokymas atslieka kokiais dviem metais. Tačiau mes nesiruošiame vaikams susteikti visko, kas mokoma Lietuvos mokyklose.
Pagrindinis mūsų naujosios lituanistinės mokyklos tikslas - suteikti lietuvių vaikams tai, ko negali suteikti airiška švietimo sistema. Pamokyti lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, supažindinti su lietuviškais papročiais bei suteikti galimybę vaikams pabendrauti tarpusavyje lietuviškai.
Dabartinė situacija
Lituanistinės mokyklos steigimo idėją 2004-ųjų kovą pasiūlė Lietuvos Respublikos ambasada esanti Dubline, Airijoje. Ambasados darbuotojai taip pat pažadėjo suteikti patalpas. Nuo to laiko buvo vykdoma mokytojų, norinčių mokyti lituanistinėje mokykloje, ir vaikų norinčių mokytis, registracija. Per šiuos kelis mėnesius užsiregistravo 12 mokytojų ir 25 mokiniai. Mokinių amžius yra labai skirtingas - nuo 2 iki 14 metų.
Daugiausiai mokytojų yra susiję su darbeliais, daile ir pradinių klasių mokymu. Tačiau tarp savanorių atsirado ir lietuvių kalbos, istorijos mokytojų. Taip pat yra viena choreografijos bei etnografijos mokytoja.
Lietuvių kalbos mokymas
* suskirstyt į grupeles pagal amžių ir lietuvių kalbos išmanymą
Jurga, čia palieku tau viską parašyt.
Jurga, čia palieku tau viską parašyt.
Lietuvos istorijos mokymas
Mokykloje tikimės mokyti Lietuvos istorijos. Šiuo metu turime 2 mokytojus, norinčius to imtis. Lietuvos istorijos būtų mokomi kiek vyresni mokiniai. Būtų šaunu apžvelgti visą Lietuvos istoriją.
Lietuviški papročiai
Kandangi tarp savanorių yra daug dailės ir darbelių mokytojų, tai norėtųsi jų mokymą suderinti su lietuviškais papročiais. Planuojame įvairiausių švenčių progomis ruošti teminius darbelius ir parodėles. Ko gero į šią veiklą būtų įtraukti tik jaunesnieji mokiniai, mat vyresnieji su tuo jau yra anksčiau susidūrę Lietuvoje. Taip pat dailės ir darbelių pamokos būtų puiki proga vaikams susipažinti su lietuviška simbolika, ornamentais ir vaizdais, reprezentuojančiais Lietuvą (Gedimino pilis, kryžių kalnas ir kt.).
Bendravimas
Vienas iš pagrindinių mokyklos tikslų - suteikti galimybę vaikams tarpusavyje pabendrauti lietuviškai. Tikimės, jog pamokų metu bus vykdomos komandinės užduotys, reikalaujančios bendradarbiavimo ir bendravimo. Pertraukų metu bus skatinamas bendravimas ir žaidimai.
Tolimesnis veiklos vystymas
Lituanistinė mokykla Airijoje turėtų veikti šeštadieniais arba sekmadieniais. Ko gero ne visų dalykų būtų mokoma kiekvieną savaitę, tačiau tai priklausys nuo to, kaip sėkmingai mums pavyks pritraukti savanorių. Kol kas visi savanoriai susirado mus per internetinį Airijos lietuvių klubą.
Keletas lietuvių gyvenančių toli nuo Dublino jau klausė, ar ko nors panašaus neplanuojame organizuoti ir kituose miestuose. Tikimės, jog ilgainiui pavyks išplėsti veiklą ir už Dublino ribų.