Halloweenas, mes persikeliam į kitas patalpas
2000 Spalis ir lapkričio pradžia...
Taigi, kas man nutiko per maždaug vienus metus, per kuriuos nerašiau reportažų:
1. baigiau bakalaurantūrą VGTU
2. įstojau į VGTU magistrantūrą
3. neįstojau į Dublin Institute of Technology
4. įstojau į Open University magistrantūrą
5. gavau įdomesnio darbo darbe ir bent jau paskutinį mėnesį programuoju su Visual Basic'u.
1. baigiau bakalaurantūrą VGTU
2. įstojau į VGTU magistrantūrą
3. neįstojau į Dublin Institute of Technology
4. įstojau į Open University magistrantūrą
5. gavau įdomesnio darbo darbe ir bent jau paskutinį mėnesį programuoju su Visual Basic'u.
Naujos patalpos
2000 pavasarį firmos vadovybė pranešė, jog liepos pabaigoje yra planuojama persikelti į naujas patalpas kitame miesto gale... Tačiau suveikė airiško punktualumo veiksnys ir visas šis periskėlimo procesas užtruko kiek ilgiau - mes persikėlėme i park west'ą maždaug dviem mėnesiais vėliau, t.y. spalio 13 d.
Ką tu ką tu kaip viskas pas mus naujose darbo patalpose gražu - viskas švaru ir tvarkinga, šviesu ir erdvu, tik kiekvienam darbuotojui už nugaros viršininkai kokie nors sėdi. Mat esam mes susodinti vienam dideliam kambaryj einančiam per visą aukštą ir mūsų darbo vietas nuo kitų skiria tik nedidelės pertvaros (virš kurių viskas matosi kai atsistoji...).
Tačiau naujose patalpose yra ir viena nelaimė - indukai. T.y. mūsų firma įsteigė Indijoje savo filialą ir atsigabeno pas save indusų trainingui (apmokymui). Na gal ir nieko blogo dėl to nebūtų tačiau mano kaimynas indukas vardu Sreenivas yra baisiai neišauklėtas ko gero. O gal išauklėtas, tik iš neturėjimo ką veikti elgiasi taip be ryšio.... - trumpai tariant jo mėgstamas užsiėmimas yra atsitoti man už nugaros ir žiūrėti ką aš veikiu su kompiuteriu... Pvz praėjusios savaitės kažkurią dieną jo pirmi du darbai buvo tokie:
1. įsijungė savo kompiuterį
2. atsistojo man už nugaros ir žiūrėjo kaip aš paštą skaičiau
Ir super apsidžiaugiau aš, kai prieš porą dienų mano viršininkas pranešė man, kad tas indukas bus perkeltas į kitą darbo komandą :).
Taigi dabar vėl ramiai leidžiu laiką prie savo kompiuterio - neprisireikė aiškinti tam indukui, jog jis neišaukloėtas ir jog už nugaros stovėti nemandagu....
O šiaip dirbti man patinka... ilgą laiką pastoviai turėdavau darbo, o štai praėjusią savaitę dirbau 1.5 valandos viso labo. Tai reiškia, jog ketvirtadienį buvau susirinkime daugiau nei pusvalandį ir penktadienį paprogramavau keletą minučių nuo pusės penkių iki penkių. Visą likusį darbo savaitės laiką užsiiminėjau niekais, pvz. žaidžiau bilijarda, stalo futbolą (naujajame ofise atsirado ir tokia pramoga).
1. įsijungė savo kompiuterį
2. atsistojo man už nugaros ir žiūrėjo kaip aš paštą skaičiau
Ir super apsidžiaugiau aš, kai prieš porą dienų mano viršininkas pranešė man, kad tas indukas bus perkeltas į kitą darbo komandą :).
Taigi dabar vėl ramiai leidžiu laiką prie savo kompiuterio - neprisireikė aiškinti tam indukui, jog jis neišaukloėtas ir jog už nugaros stovėti nemandagu....
O šiaip dirbti man patinka... ilgą laiką pastoviai turėdavau darbo, o štai praėjusią savaitę dirbau 1.5 valandos viso labo. Tai reiškia, jog ketvirtadienį buvau susirinkime daugiau nei pusvalandį ir penktadienį paprogramavau keletą minučių nuo pusės penkių iki penkių. Visą likusį darbo savaitės laiką užsiiminėjau niekais, pvz. žaidžiau bilijarda, stalo futbolą (naujajame ofise atsirado ir tokia pramoga).
Helloweenas
Šį savaitagalį ir antradienį buvo Helloweenas... Ta proga mes ėjome žiūrėti persirengėlių karnavalo, ėjome į naktinį klubą ir sulaukėme mažų svečių persirengėlių, kurie pamėgdžiodami lietuvių užgavėniškas tradicijas iš manęs reikalavo blynų artai saldainių skleisdami garsus, kurie skambėjo maždaug taip: Čytyčyyy. Tačiau aš pasirodžiau esąs didelis skupygla (o gal tiesiog tuo memomentu pasimečiau šiek tiek) ir apsimečiau neturįs nei saldainių nei bananų nei dar ko nors...
Taigi, persirengėlių paradas vyko šeštadienį ir ta proga pasitaikė super bjaurus oras - krapnojo keletas lietaus lašų labai susimaišiusių su dideliu vėju ir dėl to visiems buvo šalta ir nemalonu... Minioje belaukdami tų persirengėlių mes tarpusavyje kalbėjome lietuviškai arba lietuviškai su estišku suomišku kalbėsenos būdu ir mus išgirdo vienas keistuolis Čikagos lietuvis atvažiavęs į Dubliną atostogoms sudalyvauti kažkokiam maratone... Taigi šiam keistuoliui įdavėme Pauliaus telefoną, kad jis perduotų tą telefoną vienai Dublino lietuvaitei dar nepažįstančiai nė vieno vietinio Lietuvio... (Na ir komplikuotas sakinys gavosi bet esmę gal suprasit).. :)
Po to kai jau beveik išsiskyrėme su tuo lietuviu Paulius savo rankose pastebėjo jo piniginę, tada mes dar pradėjom šūkčioti visaip ir ją atidavėme tikrajam savininkui. na o pininginė Po rankose atsidūrė kažkokiu būdu besikeičiant elektroniniais adresais bei telefonais...
Praėjus persirengėliams mes nusekėme paskui juos, mat toje vietoje į kur jie ėjo turėjo prasidėti šaudymai ir kitkokie fejerverkai... O pasirodo nutiko keistas dalykas, mat pūtė labai superstiprus vėjas kuris pyškinamus viršun saliutus nunešdavo kažkur už gretimais esančio pastato ir apie pusei žiūrovų saliutų nesimatė. Mano nelaimei, aš pakliuvau į tą žiūrovų pusę, kuriai saliutai beveik nesimatė…
