Reportažas Nr. 38 - Cork

Kelionė į Cork'ą, airiško futbolo sirgaliai, maudynės vandenyne

Praejusi penktadieni mes su prezidentu suplanavome keliauti i Cork'a. Mus jau nuo seno atmosferikas ir vytenis prigasdino, jog Cork'e nera nieko, ka vertetu apziureti neskaitant kazkotai ten (na jau pamirsau ka).

As pats tai norejau nuvaziuoti i Cork'a nes kazkodel nuo seno maniau, jog Cork'as tai yra toks kurortinis miestas i kuri visi vaziuoja maudytis ir degintis... O pas mus kaip tik visa savaite buvo geras oras... O as siemet Airijoj dar nesimaudziau...

Taigi as pats nusprendziau nekreipti demesio i tai, jog orai buvo prognozuojami ne kokie ir apssiprendziau vaziuoti. Prie musu su prezidentu prisijunge dar ir So.

Sestadieni teko keltis anksti - apie 8:30 ryte, nes kelione pasak autobusu tvarkarscio turetu trukti 4 valandas ir 25 minutes... Pirmas siurprizas musu lauke Dublino autobusu stotyje - autobuso bilietai pirmyn-atgal kainavo 20 svaru! Tuo tarpu kaip pries tris savaites vaziavome i Galway, uz tokios pat trukmes kelione suplojome beveik 2gubai maziau - 12 svaru.

Aha, autobuso keleiviu sudetis buvo mazdaug tokia: 3 lietuviai, daug ispanu, apie 10 airisko futbolo fanu ir 3 merginos is kuriu viena buvo panasi i viena mano klasioke. Mes vaziavome ilgai ilgai. Ir netgi gerokai
ilgiau nei buvo numatyta tvarkarastyje ir visa tai del to kvailo airisko futbolo fanu, kurie vaziavo i kazkokias ypatingas varzybas, kurios turejo vykti netoli Cork'o. Jose turejo zaisti Dublino ir Kerry komandos...

Taigi, beveik visa kelia i ta puse mus siek tiek lenke masinos su zmonemis apsirengusiais sviesiai melsvais drabuziais (Dublino komandos fanai). Na o daug dazniau jos musu nelenke, nes vaziavome siaurais keliukais su dideliais eismo kamsciais.

Beje vairuotojas pagrasino ismesti viena airi, kuris autobuse ruke, jei tasai pabandys uzsirukyti dar karteli.

Iki tol, kol pakliuvome i Cork'a as spejau pamiegoti kokius 4 kartus ir savo keliones tiksla pasiekeme 1.5 valandos veliau. T.y. kelione truko 6 valandas...

Aisku po tokio zygio mes buvom labai isalke ir mes su prezidentu pradejome bandyti surasti kokia nors vieta, kur galima butu numarinti kirmina. Taciau so mus ikalbejo is pradziu surasti vieta nakvynei... Tai pasirode pakankamai paprasta, nes visa paieska uz mus atliko kazkokia mergina is turistu biuro. Manyciau kad butume galeje kiekvienas sumoketi kokiais 7-8 svarais maziau uz nakvyne, jei butume tuos reikalus sutvarke pries kokia savaite telefonu... na bet niekis...

Susirade busta mes nuejome pietauti ir nusprendem, kad Cork'e gaminamas visai geras maistas (atseit geresnis nei Dublin'e). Tada nesudetingai susiradome savo gyvenamaja vieta, palikome dali daiktu ir susiruoseme iseiti. So susiskambino su savo informatoriumi ir suzinojo, jog artimiausias pliazas, kuriame butu saunu issimaudyti yra Youghal miestuke (~40 km nuo Cork'o). Taigi mes beveik nieko nelauke nuskubejome i autobusu stoti ir pavelavome i autobusa 10 minuciu. Todel dar 50 minuciu prasibasteme mieste ir vel sedome i autobusa.

Nusigavome i Youghal mazdaug 20:30. I pliaza siaip ne taip pakliuvome apie 21:00. Kadangi jau siek tiek temo ir buvo salta, tai niekas, visiskai niekas nesimaude. Bet mes su So buvome dideli drasuoliai ir puoleme i Atlanto vandenyna paplaukyti. So jautesi vandenyje visai gerai, o as pats isibridau iki puses, palaukiau, kol mano kojos susalo tiek, kad as ju nebejauciau (tuo paciu nustojau jausti ir salti) ir tada jau panirau I vandeni iki kaklo.

Prezidentas si karta pasirode bailiausias ir tuo paciu protingiausias - jis tik pabraide po vandeni. O as issiropstes krantam pasijutau neyatingai gerai, nes man buvo salta. Del to as isdarinejau tokius dalykus:
- begiojau
- sukiojau rankas i visas puses
- kalenau dantimis
- valgiau saldainius
- sedejau ant suoliuko susales
- ir kt.

Po to mes grizome iki kelio kuriuo vazineja autobusai. Ir kadangi iki artimiausio autobuso turejome nepilna valanda tai uzsukome i pub'a. Ten mano kolegos paragavo vietinio alaus Murphys. Ir teneiseidzia Cork'o
gyventojai, taciau tas ju vietinis gerimas buvo pavadintas vandeniu nevertu alaus vardo, artai kazkaip panasiai.

Grizome i Cork'a sekmingai, pafotografavome ir nusipirke maisto grizome namo pavalgyti...

Sekmadienis prasidejo tuo, kad so atsikele anksciau ir iskeliavo pasizvalgyti po Cork'o apylinkes, nes pati miesta jis apziurejo kiek anksciau - pries beveik 2 metus ko gero. Na o kiek veliau mes su prezidentu isejome apziureti miesto. Ejome nuo vieno tilto prie kito, nuo vienos baznycios prie kitos. Taigi baznyciu Cork'e yra daug suradome netgi viena apleista, su aprasinetom sienom, isdauzytais langais ir siukslemis prie tvoros. Taip pat prie vienos baznycios suradome prilaistyto sviezio kraujo ir mazdaug uz 30 metru didelem kraujo raidem parasyta kazka panasaus i MARIARIA.

Po to mes nusprendeme uzsiropsti i pacia auksciausia Cork'o kalva (na tas miestas pakankamai kalvotas). Lipom lipom, kol priejom Onos baznycia ir sviesto muzieju. Po to dar lipom lipom ir taip nieko ir napamatem, nes del kazinkokiu priezasciu mums visa vaizda uzstojo visokie gyvenamieji namukai...

Po to mes nusileidome atgal i miesta, susiradome, kur papusryciauti / papietauti ir po to mus ten susirado so.

Tada mes dar siek tiek pavaikstinejome po universiteto parkeli ir po kazkoki kita salimais esanti parka. Ir po to apsisprendeme nelaukti paskutinio autobuso i Dublina, o vaziuoti priespaskutiniu.

Autobuse uz musu sedejo kruva ispanu su savo blogu temperamentu ir visi jie del to labai rekavo. Po to isgridome kaip ispanai bando tarti kazka panasaus i zodi psichiatriceskaja. Pasirode, jog salia tu bjauriu ispanu sedi visai netgi simaptiska rusaite, kuri moke juos rusu kalbos ypatybiu.

Taigi, po to as ja isgasdinau rusiskai paklausdamas is kokios jinai salies. Po to pakalbejom su ja kokias 10 minuciu ir viskas, tuo mano kelione ir baigesi, nes privaziavome namus ir mes su prezidentu islipom.