58 - Į Airijos vakarus

Į Airiją atvažiavo mokinukų ir studentų ekskursija iš Kėdainių. Jie mane pakvietė prisijungti Airijoje prie jų kelionės į vakarinę Airijos pakrantę, o aš džiugiai sutikau.
Bet atsikėlęs ryte ilgai svarsčiau, kur man eiti - į kelionę ar į darbą. Nusprendžiau eiti į darbą. Išėjau, paėjau 100 metrų ir persigalvojau. Grįžau namo, įsidėjau fotoaparatą ir išėjau ieškoti kėdainiškių.
Blūdijau po Dubliną, klausinėjau žmonių, kur čia Mountjoy street, kol galų gale man kažkurie airiai parodė teisingą kelią.

Per kelioliką minučių susėdome į autobusą, prisistačiau ir išvažiavome į Airijos vakarus. Pradinis planas nukakti į Galway buvo pamodifikuotas ir mūsų taikiniu tapo Cliffs of Moher (200 m aukscio skardziai Atlanto pakrantėje).
Bevažiuojant per Dubliną papasakojau apie keletą pastatų, tiltų ir parkų, pro kuriuos pravažiavome.
Šiaip faini žmonės buvo susirinkę į tą autobusą. Smagu buvo su jais visais paplepėti.
Bevažiuojant keletas žmonių gavo žinutes iš Lietuvos, kad Paksas nušalintas.

Vakarų pakrantėje sustojome prie vienos pilies stovinčios salelėje, tačiau kadangi buvo atoslūgis, tai visiškai nesimatė, kad ten salelė ir tiesiog pilis su visais tais dumblais aplinkui atrodė gan negražiai.

Nuvažiavę prie Cliffs of Moher pavaikščiojom ten apie valandą. Šiaip visiems buvo baisu prieiti prie skardžio krašto, o tie kurie išdrįsdavo prišliaužti ir pažvelgti žemyn dar būdavo pabarami kelionės organizatorių. Bet vistiek gražių nuotraukų gavosi. Apmaudu tik, kad savo fotoaparatą numečiau ant akmenų ir dabar jis nieko nefotografuoja.

Šitie ekskursantai atvežė padovanoti lietuvių bibliotekai ~150 knygų! Knygas turėjo palikti ambasadoje. Grįždami atgal bandėm vieni kitiems pasakot anekdotus ir šiaip juokingas istorijas. O po to pradėjom varžytis, kas geriau moka bendrauti. Dar kiek vėliau mielieji kėdainiškiai padovanojo man knygutę apie Kėdainius ir pakvietė apsilankyti pas juos Kėdainiuose. O aš gi pažadėjau juos aplankyti ir pabandžiau paagituoti visą jaunimą balsuoti už mane 2025 metų prezidento rinkimuose.

Dar po to aš mielai sutikau norinčius tą vakarą truputi pavedžioti po Dubliną. Iš pradžių grįžome į hostelį, tada per 15 minučių visi susiruošė išeiti ir po to dar kokias 3-4 minutes blūdijom po hostelį ieškodami išėjimo. Po to nuėjom prie upės, perėjom per Ha' Penny tiltą ir vos vos apsidairę Temple Bar aikštėje nuėjome į VAT House (senukų pubą). Ten prie mūsų iš karto prisistatė vadybininkas ir pasakė, kad ne visiems bus galima gerti, nes tarp mūsų yra nepilnamečių. Taigi geriančių buvo nedaug. Labiausiai nusiminus man regis buvo dėstytoja, kuriai nepardavė alaus, nes barmenui atrodė, jog jai nėra 18 metų.

Išėję iš baro ir grįždami atgal apžiūrėjom Milenium Spire ir J. Joyce'o paminklą.