Pristatymas
Ar pastebimas Lietuvoje "protų nutekėjimas"?
Protų nutekėjimą daugelis supranta skirtingai. Daugeliui taip yra atsitikę po ilgo savaitgalio, neatsargiai pavartojus stipresnių gėrimų. Kitiems simbolizuoja Lietuvos visuomeninio – politinio gyvenimo kasdienybę. Tačiau šį kartą bus kalbama apie kilusį susirūpinimą dėl gabių, talentingų, kvalifikuotų žmonių išvykimo iš Lietuvos dirbti ir gyventi užsienio šalyse. Šis faktas atrodytų jau seniai niekam nekelia nusistebėjimo. Dar daugiau, jei prisimename, agituojant už Europos Sąjungą buvo ypač reklamuojama galimybė išvažiuoti padirbėti kitose šalyse. Tai kodėl gi kilo toks susirūpinimas? Atrodytų, kai oficialus nedarbas sumažėjo iki rekordinių 4.4%, nereikėtų skambinti pavojaus varpais. Tačiau susirūpinta buvo todėl, kad niekam ne paslaptis, jog pirmiausia išvyko tie žmonės, kurie nori ir gali patys pasirūpinti savimi ir kuriems nusibodo tuščios politikų kalbos apie “nuopelnus gyventi geriau”. O juk kiekvienai valstybei tai yra vertingiausi žmonės.
Lietuvos ambasada Vokietijoje ėmėsi iniciatyvos organizuoti susitikimą, kuriame su pačiais išvykusiais iš Lietuvos žmonėmis būtų galima aptarti susidariusią padėti ir aptarti būdus, kaip stabdyti protų nutekėjimą. Iš karto reikia pasakyti, kad greitai buvo sutarta jog nuteka ne tik protai, bet ir talentai, bei, sakyčiau, kvalifikacija apskritai. Juk ir geras mūrininkas Lietuvoje ne mažiau reikalingas nei koks mokslininkas, ekonomistas ar medikas, nors pastarieji ir labiau pastebimi. Na, jei jau labiau pastebimi, tai reikėjo pasinaudoti galimybe išsakyti savo nuomonę apie bendrą situaciją. Taigi, liepos 2 dieną Lietuvos ambasadoje Berlyne susirinko po Europą išsibarstę lietuviai iš Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Airijos, Didžiosios Britanijos; Lietuvos ambasadoriai Vokietijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje; atstovai iš Lietuvos valdžios institucijų: vyriausybės, prezidentūros, kultūros ministerijos, tautinių mažumų ir išeivijos departamento, bei korespondentė is „Lietuvos Ryto” dienraščio. Gal ir ne visus paminėjau, bet ne visiems buvo galimybė prisistatyti, todėl jie nepelnytai nepaminėti, nes neformaliose diskusijose aktyviai dalyvavo visi. Airiją atstovavome galima sakyti trise: ambasadorė Izolda Bričkovskienė, Arūnas Teišerskis (laikinai šiuo metu esantis Lietuvoje, tačiau aktyvus Airijos lietuvių bendruomenės narys) ir Darius Čeburnis (Atmosferikas, jei kas kitaip pažįsta).
Nemanau kad yra tikslinga chronologiškai dėstyti kas ką pasakė, todėl perteiksiu mintis subjektyviai. Buvo keletas ilgesnių ir teorinių pranešimų, tačiau nuomonėmis buvo keičiamasi diskusijų ir ginčų eigoje. Atstovai is Lietuvos pristatė neseniai sukurtą protų nutekėjimo iš Lietuvos prevencijos strategiją, kuri man pasirodė gana dirbtinis dokumentas, kuriame pilna pasiūlymų “gerinti”, “skatinti”, “puoselėti” ir pan. Kaip ir anksčiau, Lietuvoje darbas prasideda ne nuo konkrečių logiškų veiksmų, o nuo strategijos. Mano pagrindinis siūlymas buvo toks, kad nereikia toliau tobulinti strategijų ir pamiršti tokius siūlymus kaip “užkirsti kelią protų nutekėjimui”, “imtis priemonių, kad gražintume nutekėjusius protus” ir pan. Vieninteliai dalykai, kuriais reikia susirūpinti, tai daryti veiksmus, kurie padėtų palaikyti glaudesnius ryšius su išvykusiais, kurti lygiavertės konkurencijos sąlygas Lietuvoje, bei panaudoti užsienyje gyvenančių tautiečių potencialą bei patirtį, organizuojant kultūrinius renginius (ypač pasitelkiant meno žmones) bei rengiant įvairaus lygio ekspertizes bei vertinimus. Pastarojo pobūdžio veiksmų itin trūksta, nes, nesant objektyvaus požiūrio iš šalies, Lietuva, kaip maža šalis, “verda savo sultyse” ir “kepa“ vietinio lygio “proto bokštus”. Kuo daugiau bus nuoširdaus bendravimo ir neapsimestinio noro padėti iš Lietuvos pusės, tuo bus pozityvesnis išvykusiųjų požiūris apie tėvynę, tuo labiau daugelį trauks grįžti, kai tik susidarys tam tinkamos sąlygos. Ir nereikia tikėtis, kad tinkamos sąlygos susidarys visiems kartu konkrečią dieną. Tik emigracija vyksta bangomis, o sugrįžimas būna lėtas ir dažnai sunkiai pastebimas. Reikia pripažinti, kad atstovai iš Lietuvos tikrai nebuvo iš kelmo spirti biurokratai, ypač ta patyriau neformaliose diskusijose. Tačiau pastebėjau vieną dalyką. Nors aštrių diskusijų ir nebuvo bei visi daugmaž vieningai sutarėme ką reikia ir tikslinga daryti, dažnai tekdavo išgirsti posakių, jog reikia “politinių sprendimų”. T.y. kažkas didelis ir autoritetingas (gal kaip visada ministras pirmininkas?) turi duoti startą. Tai ypač akivaizdu buvo palietus mokesčių problemą. Net ir Lietuvoje esantiems, Arūno Teišerskio straipsnyje apie realiai vykdomą “dvigubą apmokestinimą” Lietuvoje aprašyta situacija laikraštyje “Baltijos kelias” atrodo absurdiška, tačiau mus patikino, kad be politinės valios čia nieko neišeis, nes Finansų Ministerija visuomet tvirtins, kad “daryti lengvatas netikslinga”. Bet juk ne apie lengvatas kalbame, o apie elementarią logiką ir teisingumą, kuomet mokesčių mokėjimas ne nuo turimos pilietybes priklauso, o nuo gyvenamosios vietos. Deja, dar labai daugeliui atrodo, jog mokesčiai susiję su pilietybe. Tai netiesa, ir net įstatymuose užfiksuota kitaip. Bet, kaip žinome, įstatymų interpretavimas Lietuvoje dažnai yra absurdiškas, todėl tenka kiekvienu atveju užrašinėti, jog kupranugaris yra tik tas, kuris turi kuprą ant nugaros. Neformaliose diskusijose gimė mintis, kad reikia ilgai nelaukiant imtis kompleksinių priemonių, užverčiant politikus asmeniškais paraginimais imtis konkretaus darbo. Airijos lietuvių bendruomenė bei atskiri jos nariai imsimės ir jau ėmėmės oficialių veiksmų ir laiskų, o eiliniams tautiečiams rekomenduojame paraginti konkrečius politikus. Kas dar nežino, užsienyje gyvenantys lietuviai renka Seimo narį Vilniaus Naujamiesčio rinkimų apygardoje, kurioje į dabartinį Seimą išrinkta Irena Degutienė (Tėvynės Sąjunga). Taigi ir raginu visus, kuriems rūpi, jog būtų taisomas elementarios logikos neatitinkantis mokesčių įstatymas, parašyti laišką p. Irenai Degutienei adresu: [irena.degutiene et lrs.lt]. Tegu išrinkti Lietuvos politikai išgirsta tiesioginį žmonių balsą, jei kartais pamiršo, jog turėtų dirbti ne tik rinkėjams, o, ir pirmiausia, Lietuvai. Taip pat sutarėme, kad paruoštą kitą oficialų kreipimąsi palaikys Pasaulio lietuvių bendruomenė ir kurį išsiųsime trimis adresais: Prezidentui, Ministrui Pirmininkui bei Seimo Pirmininkui. Neoficialiai sužinojau, kad toks būdas yra pats veiksmingiausias, kai kiekviena institucija neleidžia viena kitai užmigti ir net tarpusavyje konkuruoja.
Iš garsiau nuskambėjusių minčių galima paminėti, kad buvo smarkiai kritikuojama švietimo reforma, ir kad studentų Lietuvoje yra beveik 1.5. karto!!! daugiau nei vidutiniškai ES. Štai todėl lietuviai studentai ir gauna tokį žemą išsilavinimą bei paramą, kad bėgte bėga į kitas šalis studijuoti ar(ir) dirbti. Kita didelė problema - Lietuvos aukštųjų mokyklų uždarumas, universitetų gausa bei ypač jų autonomija, kuri pamažu virsta savivale. Lygiavertės konkurencijos nebuvimas yra pagrindinis veiksnys bet kokioje srityje, bet tai priskirtina ir prie bendros ekonominės plėtros. Internetinio puslapio Langas.net redaktorius pristatė internetinės apklausos duomenis apie išvažiavimo motyvus ir priežastis trukdančias grįžti. Anketos rezultatai sutampa su šiame straipsnyje išdėstytomis mintimis, t.y. apie realios konkurencijos nebuvimą, mokesčius ir aukštųjų mokyklų uždarumą. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė priekaištavo užsienio lietuviams dėl praktiškai žlugusios iniciatyvos pakviesti užsienyje gyvenančius vaikus, vyresnius nei 11 metų, į nemokamą 2 savaičių stovyklą Lietuvoje (susimokant tik už kelionę į Lietuvą). Trumpai tariant, jie vos surinko numatytą vaikų skaičių. Tačiau mes paprieštaravome, kad iniciatyva žlugo dėl nepakankamos reklamos (juk yra ir lietuvių išeivijos laikraščiai ir Interneto portalas Langas.net), bei nesikonsultavus iš pat pradžių, ar vienokia ar kitokia iniciatyva sulauks dėmesio. Juk ypač Europoje gyvenantys lietuviai neturi problemų kas vasarą (jei ne dažniau) grįžti į Lietuvą, todėl panašios stovyklos nėra ypatingas prioritetas. Kitas dalykas, kad neseniai išvažiavusiųjų iš Lietuvos amžius yra 20-35 metai, todėl ir atitinkamai vaikų amžius yra mažiau nei minėti 11 metų. Kultūros ministerijos atstovė bei ambasadorius Didžiojoje Britanijoje A.Taurantas iškėlė neblogą mintį, jog reikia aktyviai palaikyti ryšius su gabiais užsienyje įsikūrusiais lietuviais ir juos aktyviau panaudoti bendruose kultūros projektuose tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, rodant nuoširdų susidomėjimą jų pasiekimais. Nes jų pasiekimai yra ir Lietuvos pasiekimai, kurie ir kuria Lietuvos įvaizdį. Reikia juk pagaliau susitaikyti su tokia padėtimi, kai daug gabių žmonių jau išvažiavo ir nustoti ieškoti priežasčių ir kaltininkų, kodėl taip atsitiko. Palikime tai istorikams ir sociologams. Pirmiausia reikia gerbti vieniems kitų nuomone ir ieškoti būdų, kad išvažiavusieji jaustųsi laukiami sugrįžtant ir nesvarbu kada.
Pabaigai norėtųsi išreikšti viltį, kad neužilgo nuo kalbų bus pereita prie darbų, nors staiga to tikėtis galbūt yra per daug optimistiška. Tačiau gerai nuteikia jau tas faktas, kad Lietuvoje pagaliau pripažįstama, jog protų nutekėjimas YRA problema ir yra bent jau deklaruojamas noras kažką keisti. Norisi tikėti, kad nuo strategijų bus kuo greičiau pereita prie konkrečiu darbų, tarp kurių konkrečiausias yra gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimai, nediskriminuojantys užsienyje gyvenančių lietuvių. Ambasadorė Airijoje I. Bričkovskienė pakvietė protų nutekėjimo diskusiją pratęsti rudenį Dubline, šį kartą apie verslo žmonių nutekėjimą į užsienį, nes, kaip žinome, smulkūs ir vidutiniai verslininkai yra bet kurios valstybės ekonomikos stuburas, be kurių neįmanoma tikėtis ilgalaikės plėtros bei valstybės suklestėjimo. Taigi Airija sėkmingai perėmė šios problemos sprendimo estafetę ir manome, jog tai ne paskutinis straipsnis šia aktualia mums visiems tema.
