langas.net :: Didž. Britanija > Faktai

Jungtinė Karalystė yra valstybė Vakarų Europoje, susidedanti iš Anglijos, Škotijos, Velso, Šiaurės Airijos bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m.). Valstybės sostinė ir kartu didžiausias miestas yra Londonas. Pagal 2004 metų duomenis, šalyje gyvena 60.294.000 gyventojų. Šalyje gausu skirtingų etninių grupių (afrikiečių, indų, pakistaniečių, kinų, čigonų ir kitų ) bei religijų (katalikų, anglikonų, protestantų, islamo, induistų, šiitų ir kt.).
Jungtinės Karalystės valdymo sistema - konstitucinė monarchija. Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas Tony Blair, priimantis sprendimus monarcho vardu. Nuo 1952 metų Jungtinės Karalystės valdovė - Karalienė Elžbieta II.

Anglija yra didžiausia Didžiosios Britanijos teritorija, užimanti 130.395 km² - beveik trečdalį viso Didžiosios Britanijos ploto. Anglija užima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, taip pat keletą salų, iš kurių didžiausia - Isle of Wight. Šiaurėje ribojasi su Škotija, vakaruose - su Velsu. Anglija yra arčiau žemyninės Europos nei bet kuri kita Britanijos dalis, nuo Prancūzijos ją skiria tik 34 km jūros. Nuo 1994, Prancūziją ir Angliją jungia 50,5 metrų ilgio Eurotunelis (Channel Tunnel), nutiestas per LaManšo sąsiaurį.
Šiuo metu Anglijoje gyvena 50,4 gyventojų. 7.421.209 is jų - sostinėje Londone. Anglijos populiacija susiformavo per daugelį imigracijos bangų. Pagrindinės migracijos bangos vyko apie 600 pr.m.e (keltai), Romos laikotarpiu (kareiviai iš visos imperijos), 350–550 (anglai, saksai, jutai), 800–900 (vikingai, danai), 1066 (normanai), 1650–1750 (atvykėliai iš Europos bei hugenotai), 1880–1940 (žydai), 1950–1985 (Karibų salų gyventojai, afrikiečiai, pietų azijiečiai), 1985— (rytų europiečiai, kurdai, pabėgėliai).

Škotija

Škotija (angliškai Scotland, škotų gėlų kalba Alba) yra buvusi nepriklausoma karalystė šiaurės vakarų Europoje. Škotija užima šiaurinį Didžiosios Britanijos salos trečdalį bei Hebridų, Orknio ir Šetlando salas. Pietuose ribojasi su Anglija. Rytuose Škotijos krantus skalauja Šiaurės jūra, šiaurėje ir vakaruose - Atlanto vandenynas, pietvakariuose - Airijos jūra.
Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas Edinburgas - vienas didžiausių Europos finansų centrų. Didžiausias Škotijos miestas yra Glazgas.
Škotai yra etniškai yra kilę iš anglosaksų, keltų ir skandinavų. Gyventojai Škotijoje pasiskirstę labai nevienodai - centrinėje juostoje (pramoninė Glazgo-Edingurgo zona) gyventojų tankumas siekia 700 gyv./kv.km., o didelėje dalyje Hailando tik 2 gyv./kv.km.

Velsas (angl. Wales, valų k. Cymru) - teritorija Britanijos saloje, apimanti Velso pusiasalį ir Anglesio salą ir rytuose besiribojanti su Anglija. Veilso sostinė yra Kardifas. Daugiau kaip pusė gyventojų- valai, dar gyvena anglų ir užsienio emigrantų. 35% Velso gyventojų vis dar vartoja seną keltų kalbų grupės britonų pogrupiui priklausančią valų kalbą.

Siaurės Airija (angl. Northern Ireland, air. Tuaisceart Éireann) - Jungtinės Karalystės dalis, esanti Airijos salos šiaurės rytinėje dalyje, geografiškai nepriklausanti Didžiajai Britanijai. Sostinė - Belfastas. Plotas - 14,1 tūkst. km²; 1,69 mln. gyventojų (2001). Šiaurės Airija apima didžiąją dalį istorinės Olsterio karalystės, todėl kartais yra vadinama Olsterio vardu.
Šiaurės Airiją britai kolonizavo XVII a., oficialiai Jungtinės Karalystės dalimi ji tapo 1920 m. Apie 1970 m. regione įsiplieskė nesutarimai tarp protestantų daugumos ir katalikų mažumos. 1998 m. buvo pasirašyta taikos sutartis. Tačiau faktiškai IRA (Airių Respublikonų armija} ginklus sudėjo tik 2006. IRA išpuoliai sugriovė Šiaurės Airijos savivaldą, dabar ją administruoja Škotijos valdžia. 2006 10 14 Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos parengtas sutarties projektas leistų atkurti Š. Airijos savivaldą.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė